Paminėtas Stasio Santvaro 115-asis jubiliejus

Informacija

Paskelbta: 2017 birželio 05, Pirmadienis 08:00

Autorius mokytoja Edita Venckienė

Klausučių Stasio Santvaro pagrindinėje mokykloje gegužės 25 dieną paminėtas poeto, publicisto, dramaturgo, operos solisto Stasio Santvaro 115-ass gimtadienis. Į renginį sugužėjo daug svečių, kuriems brangus šio žmogaus atminimas. Mokyklos bendruomenės dėka poeto tėviškėje, Rūstekonių kaime, pastatytas paminklinis akmuo. Čia susirinkusius sveikino mokyklos direktorius Michailas Astašenkovas, Seredžiaus seniūnijos seniūnė Rimantė Pavalkienė, Kauno nacionalinio dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas, skambėjo kanklės, graudino smuiko melodija.

Sugužėjusius į mokyklą svečius paukštelių čiulbėjimu pasveikino etnokultūros būrelis „Upelė", S. Santvaro „Vabalėlio" eilėmis prakalbo darželio auklėtinė Karolina Arlauskaitė. Skambėjo F. Šopeno muzika, atliekama pirmos klasės mokinės Elingos Stigaitės, dramos būrelio literatūrinė kompozicija jaudino susirinkusius, pasakojo neramios poeto širdies istoriją. Mokytoja Aldona Danilevčiūtė pristatė Stasio Santvaro dramaturgiją, veiklą teatre. Mokyklos svečiai - Šakių rajono Slavikų pagrindinės mokyklos mokiniai, vadovaujami Galinos Sniečkuvienės, parodė spektaklį „Pavojingas posūkis", o mokyklos dramos būrelis pakvietė į R. Skučaitės pjesės „Viens du trys" pasaulį. S. Santvaro brolijos nariai: Egidijus Stancikas, poetas rašytojas Robertas Keturakis, buvusi Kauno viešosios bibliotekos darbuotoja Dainuolė Kazlauskenė, dalijosi atsiminimais apie šviesią poeto asmenybę, dramatiškus gyvenimo posūkius. Po renginio svečiai neskubėjo iš mokyklos, grožėjosi mokyklos galerijoje esančia paroda, lankėsi mokyklos literatūros muziejuje, dalijosi įspūdžiais. Gražų renginį finansiškai parėmė Jurbarko rajono savivaldybė.

Dešimtokų ekskursija

Informacija

Paskelbta: 2017 gegužės 29, Pirmadienis 08:00

Autorius 10-tos klasės mokinė Toma Klusaitė

Balandžio 26 dieną dešimtokai vyko į ekskursiją Kaune. Pirma stotelė buvo VDU Kauno botanikos sodas. Čia apsilankėme NSO laboratorijoje ir dalyvavome edukaciniame užsiėmime tema „Genetinės informacijos kodas – DNR". Jo metu išskyrėme DNR iš apelsinų sulčių ir atlikome labai įdomų bandymą dar įdomesniu pavadinimu – „Drambio dantų pasta". Vėliau vaikščiojome po patį botanikos sodą, žvalgėmės bananų (deja, dar neprinokę), apžiūrinėjome egzotiškus augalus ir pražydusias tulpes bei narcizus.

Kita stotelė turėjo būti pabėgimo kambariai „Atrakink", tačiau, didžiam mūsų nusivylimui, atvažiavus paaiškėjo, jog durų mums atrakinti niekas nenori, tad (po ilgų ginčų) nusprendėme apsilankyti zoologijos sode. Niūroką dieną dalis gyvūnų snūduriavo savo aptvaruose (visai kaip dešimtokai per pamokas), tačiau vis dėlto mums pavyko susipažinti su ruoniu, ožkomis, liūtais, snieginiais leopardais, zebrais, vilkais, lapėmis, meškėnais ir dar kitokiais gyvūnėliais, kurių pavadinimus sunku prisiminti. Ypač draugiškas buvo vienas zoologijos sodo kapucinas, kuris lankstėsi prieš mus kaip teatro artistas. O štai kitoms beždžionėlėms labiau rūpėjo sausainiai. Labai norėjome pamatyti žirafas, tačiau jos taip pat ilsėjosi.

Susipažinę su augalijos ir gyvūnijos pasauliu vėl bandėme patekti į pabėgimo kambarius. Laimei, šį kartą durys buvo atrakintos. Pasirinkome teminį Bukanieriaus kambarį. Tikslas buvo naudojantis užuominomis kuo greičiau ištrūkti iš užrakintos nedraugiškai nusiteikusių piratų kajutės. Pasitelkę savo didžius mąstymo ir vertimo aukštyn kojom sugebėjimus greitai atradome raktą nuo stebuklingos spintos, kuriai atsivėrus patekome į kitą kambarį. Čia užtrukome gerokai ilgiau, nes užuominos buvo puikiai paslėptos. Galiausiai, po 45 įnirtingo ieškojimo ir kuitimo minučių, radome raktą, kuris buvo mūsų „išsigelbėjimas", ir išdidžiai išėjome, palikdami piratams tvarkyti nusiaubtą ir apverstą kajutę.

Ekskursiją tradiciškai užbaigėmė „Akropolyje", nes juk nusilpusiems pabėgėliams iš piratų laivo reikia gerai pavalgyti, ar ne? Puikius įspūdžius parsivežėme į Klausučius.

Stasiui Santvarui 115 metų

Informacija

Paskelbta: 2017 gegužės 17, Trečiadienis 11:14

Autorius Mokykla

Šių metų gegužės 25 dieną Klausučių Stasio Santvaro pagrindinėje mokykloje švęsime Stasio Santvaro 115 metų jubiliejų. Šventė prasidės 10 valandą Rūstekonių kaime, poeto gimtinėje, kur bus atidengtas paminklinis akmuo. 11 valandą mokykloje prasidės jubiliejui skirtas renginys „Stasys Santvaras ir teatras“. Maloniai kviečiame apsilankyti!

„Tu esi amžinas, kaip amžina saulė, o lietuviškasis žodi!“

S. Santvaras

Per patį pavasario žydėjimą 1902 metų gegužės 27 dieną Rūstekonių kaime, Seredžiaus valsčiuje, gimė žymus mūsų krašto žmogus Stasys Santvaras (Zaleckis) – poetas, publicistas, dramaturgas, lietuviškų operų libretų autorius, operos solistas.

Iš vaikystės Stasys įsiminė pasakojimus apie gimtojo krašto senovę, žavėjosi įspūdingu panemunių peizažu, pamilo gimtąją kalbą ir lietuviškas dainas. Iš savo motinos sūnus paveldėjo gražų balsą, muzikinę klausą ir melodingo žodžio pomėgį.

Baigęs Seredžiaus dviklasę pradinę mokyklą, būsimasis rašytojas toliau mokėsi Vilniaus „Ryto“, Kauno „Saulės“ ir „Aušros“ gimnazijose. Besimokydamas labai pamėgo Maironio eilėraščius ir daugybę jų mokėjo atmintinai. Pats taip pat ėmė eiliuoti.

Pirmieji Stasio Santvaro eilėraščiai išspausdinti 1921 m. dienraštyje „Lietuva“. Pirmasis eilėraščių rinkinys „Saulėtekio maldos“ išleistas 1924 m. Ankstyviesiems eilėraščiams būdingi simbolizmo bruožai. Simbolizmo dvasia jaučiama ir ankstyvosiose dramose „Saulytė“ (1923) ir „Minių mylimoji“ (1926). Tradicinę buitinę dramą primena pjesė „Žvejai“, pastatyta režisieriaus Boriso Dauguviečio 1926 m. Kauno valstybės teatre.

Turėdamas gražų balsą, Santvaras ryžtasi tapti dainininku profesionalu. 1926 m. įstoja į Klaipėdos konservatoriją. 1927-1932 m. dainavimo meno mokosi Milane, ten taip pat lanko italų kalbos ir literatūros paskaitas.

Nuo 1932 m. rudens Stasys Santvaras – Kauno operos teatro artistas. Dainuoja tenoro arijas „Gražinos“, „Radvilos Perkūno“, „Boriso Godunovo“, „Demono“, „Otelo“, „Lakmė“ spektakliuose. Jam taip pat tenka atnaujinti operų literatūrinius tekstus ir versti statomų operų libretus. Artimesnė pažintis su muzika buvo Stasiui Santvarui „palaiminga būties dovana“.

Muzikalumo paieškos veikė ir poetinę kūrybą. Naujuose eilėraščių rinkiniuose „Pakalnių debesys“ (1936) ir „Giesmės apie saulę ir sielą“ (1939) atsirado romanso ir noktiurno tipo kūrinių. Santvaras artėjo į neoromantikų pozicijas – jų dainingą ir plastišką formą, jų graudų kalbėjimą apie gimtąją žemę ir Europos saulėlydį.

Istorinių sukrėtimų metu drama Santvarui atrodė tinkamiausias žanras išreikšti gėrio ir blogio kovą pasaulyje. Karo metais jis parašė dramas „Kaimynai“ (1942), „Moterų santarvė“ (1943). Rašytojas ieškojo sujauktame pasaulyje idealaus prado.

Baigiantis karui 1944 m. liepos mėn. Stasys Santvaras su šeima nutarė pasitraukti iš Lietuvos ir, deja, daugiau į ją nesugrįžo. Pirmiausia šeima išvyko į bombarduojamą Vokietiją, o 1949 m. – į JAV, Bostono miestą. Svetimose šalyse S. Santvaras išleido šiuos eilėraščių rinkinius: „Laivai palaužtom burėm“ (1945), „Atidari langai“ (1959), „Aukos taurė“ (1962), „Dainos ir sapnai“ (1977), „Rubajatai“ (1978), „Buvimo pėdsakai“ (1987), „Saulėlydžio sonetai“ (1990). Poezijos prasmė – teigti gerumą ir grožį ištobulinta eilių kalba. Poetas liko ištikimas savo jaunystės estetiniams idealams.

Stasys Santvaras visą laiką buvo lietuviškos veiklos centre: dirbo šeštadieninėje mokykloje, rengė kultūrinius subatvakarius, vertė ir kūrė libretus lietuviškos operos Čikagoje spektakliams, vaidino. Dalyvavo didžiajame egzodo kultūriniame žygdarbyje – „Lietuvių enciklopedijos“ leidyboje. Buvo lietuvių tautininkų sąjungos narys, tautininkų laikraštyje „Dirva“ skelbė straipsnius apie žymius lietuvių kompozitorius, aktorius, rašytojus...

Stasys Santvaras įdėmiai sekė ir okupuotos Lietuvos literatūrinį gyvenimą, stengėsi palaikyti ryšius su žmonėmis iš Lietuvos. 1977 m. sutiko spausdinti savo eilėraščius „Poezijos pavasaryje“. 1984 m. Vilniuje buvo išleista Stasio Santvaro eilėraščių rinktinė „Lyrika“.

Stasys Santvaras džiugiai sveikino atgautą Lietuvos nepriklausomybę, bet sugrįžti į laisvą Lietuvą jau nebegalėjo. Mirė 1991 metų balandžio 12 dieną.

Aplinkos tvarkymas

Informacija

Paskelbta: 2017 balandžio 24, Pirmadienis 08:00

Autorius mokytoja Edita Venckienė

Balandžio 21 dieną visi mokyklos mokiniai, apsiginklavę maišais ir pirštinėmis,
pasklido po Klausučius. Nors oras nelepino, prisijungę prie akcijos „Darom" mokiniai tvarkė gyvenvietės aplinką.