logo3

Pamokų laikas

  1.  0830 – 0915
  2. 0925 – 1010
  3. 1020 – 1105
  4. 1120 – 1205
  5. 1230 – 1315
  6. 1325 – 1410
  7. 1415 – 1500

Patyčių dežutė

patyciu dezute logo

Ugdymo turinio atnaujinimas

uta logo

Mano dienynas

 

paveiksliukas3

S.Santvaro stipendija

LF logo

Laikraštis "Upelė"

Sportas

 

sportas mokykloje

Tėvų linija

tevu linija baneris

Svetainė jaunimui

askritiskas

Renginiai

Menas moko bendrauti? Žinoma, kad taip!

Baigėsi socializacijos projektas „Menas moko bendrauti‘. Ar išmokome kažko naujo? Žinoma, kad taip. Pirmiausia išdrįsome atsiverti: skatinami dailės mokytojos piešėme tai, kas nebetilpo širdyje, žaidėme spalvomis ir formomis. Smagu matyti savo piešinius parodoje „1+1=daug“. Nepabijojome ir išsakyti tai, ką ne kiekvieną dieną drįstame: rašydami laikraščiui „Upelė“ straipsnius, buvome kritiški, atviri ir drąsūs. Smagu parodyti tėveliams, draugams savo vardą po žinute ar piešiniu laikraštyje. Sunkiausia buvo, kol suplanavome, kaip ir ką darysime. O dabar, kai jau matome savo darbo rezultatą, norisi nesustoti ir vėl kurti.

Smagiausia buvo išvyka į Kauną. Nors važiavome sekmadienį ir teko keltis anksti, kelionė buvo įspūdinga. Vaikščiojome po Kauno senamiestį: grožėjomės papuoštu miestu, kalėdine egle, nuo žvarbaus vėjo gynėmės užkandžiaudami šviežiomis bandelėmis. Jau gerokai sušalę nuėjome į Nacionalinį Kauno dramos teatrą, kur žiūrėjome šiltą, jautrų spektaklį „Anderseno gatvė“.

Gera matyti savo darbo rezultatus, bet maloniausia prisiminti, kaip mes tai darėme.

Advento vainiko žvakelės nušvietė tamsų rytą

Prasidėjo paslaptingiausias metų laikas – Adventas. Stabtelėti mokyklos bendruomenę pakvietė etnokultūros būrelio „Upelė" merginos kartu su mokytoja Vilma Baltutiene. Penktadienį, prieš Advento pradžią, pamokas pradėjome salėje. Žvakių apšviestas merginų šokis, eilių ir dainų žodžiai priminė: laikas susikaupimui ir laukimui. Pasidalinkim gerumu, apmąstykim, ką nuveikėme, o jei dar kažko trūksta, kad jaustumėmės nusipelnę šventės – pats laikas atsiprašyti ar padaryti gerą darbą.

Mokinių komiteto nariai viešėjo Saulėtekiuose

Rudeniui skaičiuojant paskutines dienas, lapkričio 29 dieną, Saulėtekių A. Mickevičiaus pagrindinėje mokykloje svečiavosi mokyklų komitetų nariai. Čia buvome paviesti ir mes. Patys aktyviusi Klausučių Stasio Santvaro mokiniai turėjo progą pristatyti savo mokyklą ir išvysti kitų: Batniavos, Seredžiaus, Saulėtekių, mokyklų pristatymus.

Susirinkusius pasveikino moksleivės su daina. Ištraukus burtus paaiškėjo prisistatymo tvarka. Visi nuoširdžiai pasakojo apie savo mokyklas, rodo skaidres, atspindinčias mokyklos istoriją, tradicijas, komiteto veiklą. Visos mokyklos turėjo namų darbų užduotį – paruošti žaidimą, kuris įtrauktų susirinkusius. Žaidėme kojų suktinį, mėtėme siūlus su gerais palinkėjimais, kūrėme eilėraščius. Nuobodu tikrai nebuvo.

Įdomu buvo kurti plakatus „Ką mūsų veikloje reikėtų išsaugoti?", „Ko mūsų veikloje trūksta?", „Ką mūsų veikloje reikėtų panaikinti?". Mūsų kurtame plakate parašėme, kad mokinių savivaldos veikloje trūksta dlijimosi patirtimi ir susitikimų. Tikimės tai ištaisyti.

Vaišinantis arbata, saldainiais, vaisiais laikas greitai pralėkė. Susitikimas buvo įdomus ir naudingas. Lauksime naujų.

Pasivaikščiojimai ir maudynės

Ilgai svarstę, kur nuvykti, aštuntokai nutarė pasivaikščioti po Vilnių ir aplankyti ,,Vichy'' vandens parką. Ir ką jūs manot? Sprendimas buvo geras - grįžom su daugybę prisiminimų ir, žinoma, labai pavargę...

Lapkričio 26 d. susirinkome prie mokyklos ir, nuskambėjus skambučiui, sulipome į autobusą, užsiėmėme geriausias vietas ir iškeliavome! Kelionė iki Vilniaus neprailgo, nes visą laiką plepėjome. Mūsų mylima auklytė Jurgita sėdėjo kartu su mumis gale ir diskutavo, todėl tai buvo dar smagiau! Autobuso vairuotojas Vilniuje mus paleido senamiestyje prie beveik pastatytos Kalėdinės eglutės.

Čia ir prasidėjo dideji nuotykiai! Pastebėję stebuklingąją plytelę ir užsilipę ant jos, sukomės tol, kol visiems susisuko galvos (na, nedaug trūko). Paskui nuėjome prie paminklo, skirto Gediminui, ten nusifotografavę ir jau sušalę kopėme į Gedimino pilies kalną. Nusprendėme ne tik iš išorės apžiūrėti pilį, bet ir įeiti į vidų. Nebūtumėm aštuntokai, jei neprisidirbtumėm. Nenuoramą Vidmantą apšaukė už negerą elgesį (viskas ten buvo gerai), todėl palikome šiltą pilį ir keliavome toliau. Apėję dalį senamiesčio nusprendėme užeiti į kavinę. Išbadėję vaikinai kartu su aukletoja nuėjo valgyti, o mes, panelės, užsukome į kavinę, atsigėrėme karšto kapučino, sušilome, prisifotografavome ir nuėjome į autobusą.

Važiavom, važiavom, važiavom, važiavom ir... VANDENS PARKAS! Teko šalti lauke, kol auklėtoja nupirks bilietus, tačiau buvo verta! Susiruošę lėkėme maudytis. Keturias valandas taškėmės, čiuožinėjome, šokinėjom, išdykavom, bendravom, nardėm... Tiesiog puikiai praleidome laiką! Su šypsenomis veiduose palikome vandens parką ir sėdome į autobusą, kuris mus vežė namo.

Kelionė atgal taip pat neprailgo. Dainavome, juokėmės, plepėjome ir, žinoma, užsukome į parduotuvę! Grįžome į Klausučius, palydėjome vieni kitus namo, ir kitą dieną mokykloje buvome labai pavargę... Atsiprašome, jei trečiadienį buvome tinginiai ir sunkiai dirbome per pamokas... :)

Arklį kelionėje pažinsi, o draugą ...išvyniojęs siūlų kamuoliuką

Mūsų mokykloje paminėta pati draugiškiausia - Draugo diena. Visą savaitę ant sienų kabo popieriaus lapai, kuriuose galima pagirti savo draugą. Juose beveik neliko tuščios vietos! Šventės nuojautą kūrė ir balsavimo lapeliai, kur reikėjo įrašyti draugiškiausius mokinius. Šį kartą, prieš einant į renginį, ruoštis nereikėjo: susirinkusių į galeriją laukė netikėtumas.

Visus pasveikino devintokai, prakalbę patarlėmis apie draugus, ir pakvietę nupinti draugystės vortinklį. Sustoję ratu, metamą siūlų kamuoliuką lydėjome pagyrimu, linkėjimu ar padėka draugui. Kiekvieno rankose atsidūrė draugystės siūlo kamuoliukas, kiekvienam ištartas geras žodis. Tankus ir gražus išėjo tinklas – galėtume dirbti vorais. Tik tuo dar įdomybės nesibaigė. Dramos būrelio jauniausieji nuotaikingai suvaidino pasaką „Kaip genys eglę kirto“, devintokai, vėl sukvietę į būrį, pamokė linksmo žaidimo, o mokinių komitetas apdovanojo draugiškiausius: dešimtokus Juliją ir Andrių bei septintą klasę.

Nepamirškime gerų žodžių. Ir ne tik per Draugo dieną.

Mini mokymai – kvalifikacijos tobulinimo forma, skirta mokyklų, norinčių tobulėti, komandoms

Mokiniai ne vieno mokytojo klausė, kodėl mokytojai jau kuris laikas vaikšto į kitų dalykų pamokas ir jas stebi. Šitoks sujudimas mokykloje atsirado dėl to, kad mokyklos komanda dalyvauja ugdymo plėtotės centro (UPC) organizuojamuose mini mokymuose.

Mini mokymai – kvalifikacijos tobulinimo forma – trijų dienų mokymai apie mokytojo veiklos planavimą bei ugdymo proceso organizavimą, tikslingą mokinių tarpusavio, mokinių ir mokytojo bendradarbiavimą, aktyvų mokinių darbą pamokose.

Mokykla, norėdama dalyvauti mini mokymuose, turėjo užpildyti paraišką, argumentuoti, kodėl mokymai turėtų būti surengti būtent mūsų mokykloje, nurodyti pageidaujamas mini mokymų temas bei atsakyti į kitus pateiktus klausimus. Mūsų mokykla sėkmingai praėjo atranką ir nuo šių metų spalio mėn. dešimties mokytojų komanda dalyvauja mokymuose tema „Pamokos struktūros kokybė".

Menas moko bendrauti !

Bendravimas yra gyvybiškai svarbus kiekvienam vaikui. Kai kurie vaikai bendrauja lengvai, greitai susiranda draugų, yra draugiški ir priimami savo bendraamžių, tačiau kitiems vaikams tai padaryti yra sunku.

Bendravimo sėkmė priklauso nuo to, ar žmogus moka bendrauti. Kaip išmokti bendrauti? Yra daug atsakymų į šį klausimą. Vienas iš jų – bendrauti moko menas! Meno reikšmė žmogui yra nenuginčijama. Literatūra, dailė, muzika, teatras žadina tobulėjimo poreikį, skatina keistis ir nuolat ugdyti savo asmenybę, atveria kelią saviraiškai. Meno įtakojamas žmogus tampa geresnis, supratingesnis, atlaidesnis, jausmingesnis.

Suprasdama šią tiesą, mokykla parengė socializacijos programą „MENAS MOKO BENDRAUTI" ir gavo finansavimą jai vykdyti. Todėl nuo lapkričio mėnesio 5-10 klasių mokiniai intensyviai rašo, kuria, vaidina, piešia.

Viso to rezultatus pamatysime jau greitai: bus išleistas laikraštis „Upelė", parengta nauja dailės darbų paroda meno galerijoje „Ars", teatro mylėtojai vyks į Kauno dramos teatrą ir žiūrės spektaklį „Anderseno gatvė".

Paminėjome Tolerancijos dieną

Kas yra tolerancija? Tai pakantumas kitiems, priešingos nuomonės, pažiūrų, tikėjimų, įsitikinimų gerbimas. Išvertus iš lotynų kalbos, šis žodis reiškia kantrybę, pakantumą ir ištvermę. Juo pasakoma, kad visi yra svarbūs, nesvarbu, kokia jų rasė, tauta ar tikėjimas.

Kodėl tolerantiški žmonės, yra gerbiami? Čia tiktų patarlė: ,,Kaip elgsies su kitais, tai ir jie su tavimi''. Jei apie tai galvosime, bus neįmanoma įžeisti žmogaus, o nutikus nelaimei, šis atskubės jums į pagalbą.

Norėdami dar kartą tai prisiminti, susirinkome mokyklos galerijoje, nešini sukurtomis tolerancijos gėlėmis. Kiekviena klasė pristatė savo kūrinį – gėlę ar netgi krūmą. Mokykla pasipuošė dešimčia žiedų, neleidžiančių pamiršti, kad mes visi skirtingi ir visi turime būti priimti tokie, kokie esame.

Štai kas yra tolerancija. Jeigu nori būti gerbiamas, turi būti tolerantiškas!

Paminėjome Lietuvos kariuomenės dieną

Lapkričio 23 dieną minima Lietuvos kariuomenės diena. Jos nepamiršome ir mes. Lapkričio 22-ą dešimtos klasės mokiniai sukvietė visus paminėti šią dieną. Andrius ir Lukas papasakojo Lietuvos kariuomenės istoriją, Julija, Aušra ir Aistė skaitė eilėraščius. Renginio dalyviai galėjo pasitikrinti savo žinias: Lukas uždavė klausimų apie kariuomenę. Pasirodo, daug žinome, nes neliko nė vieno neatsakyto klausimo.

Sėkmės ir stiprybės visiems, kurie tarnauja Tėvynei.

Džiugi žinia: mokykloje turime tikrus penktokus!

Šiais žodžiais spalio 25 dieną baigėsi penktokų „krikšto“ ceremonija. Iki to momento penktokai turėjo įveikti daug šeštokų parengtų išbndymų. Mat šeštokams nusibodo mokykloje matyti „neaiškius, panašius į puponautus asmenis, besimokančius penktoje klasėje“ ir būtent jie pareiškė, kad atėjo laikas penktokus paversti tikrais mūsų mokyklos bendruomenės nariais. O tai jie galį padaryti tik po šeštokų krikšto.

Matematikos kabinete penktokai ir jų auklėtoja buvo sustatyti į eilę, jiems buvo surištos rankos ir užrištos akys. Tokiomis ekstremaliomis sąlygomis jie pasiekė mokyklos salę, kurioje vyko penktokų „krikštynos“.

Pirmiausia šeštokai įsitikino, kad atvestuosius spėjo įsidėmėti visa mokykla - užkoduotuose ketureiliuose visi lengvai atpažino penktokus. Dėl to šeštokai nusprendė, kad atvestieji asmenys nėra blogi ir pažadėjo nurišti jiems nuo akių raiščius, jei teisingai atsakys į klausimus apie mokyklą.

Iš atsakymų paaiškėjo, kad penktokai daug žino apie mūsų mokyklą, todėl jiems buvo atrištos rankos ir nuimti raiščiai nuo akių. Nuo tada šeštokų parengtos užduotys vis sunkėjo: penktokai turėjo suvaidinti nurodytą klasės draugą taip, kad kiti atspėtų, kuris vaikas parodijuojamas. Vėliau jie turėjo be žodžių sustoti į vieną eilę pagal gimimo mėnesį, sukurti puponautų šalies pasaką (kiekvienas galėjo pridėti tik po sakinį). Suabejoję, ar penktokai prisitaikys gyventi Žemėje, šeštokai pateikė jiems dar vieną patikros užduotį. Buvo pasiūlytas skanaus pyrago receptas, parašytas su klaidomis. Penktokai turėjo ištaisyti klaidas. Tai jie sėkmingai įvykdė.

Nusprendę, kad penktokai pakankamai gudrūs ir visai neblogai būtų juos turėti mokykloje, šeštokai pasiūlė pradėti krikšto ceremoniją. Penktokams buvo patiestas kilimas, ant kurio priklaupus, jie buvo „pakrikštyti“, atimant galimybę tapatintis su puponautais.

Ceremonijos pabaigoje buvo sušoktas džiaugsmo šokis ir įteikti „krikšto“ liudijimo dokumentai.