Pamokų laikas

  1.  0830 – 0915
  2. 0925 – 1010
  3. 1020 – 1105
  4. 1125 – 1210
  5. 1230 – 1315
  6. 1325 – 1410
  7. 1415 – 1500

Saugus elgesys vandenyje

 

saugus elgesys vandenyje

Atvira jaunimo erdvė

 

atvira jaunimo erdve

Saugesnio interneto savaitė

 

kam to reikia

S.Santvaro stipendija

LF logo

Laikraštis "Upelė"

Sportas

 

sportas mokykloje

Mano dienynas

 

paveiksliukas3

Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema

 

banerislt

Gegužinė ir šokiai per naktį

Gegužė papuošė obelų žiedais Klausučius. Kai aplink gražu, norisi džiaugtis gyvenimu, šokti ir dainuoti. Todėl mūsų mokykloje gegužės 17 dieną vyko ne pamokos, o linksma gegužinė. Pirmiausia, susirinkę mokyklos kieme, susėdę ant žolės, stebėjome Vilkijos gimnazijos mokinių spektaklį „Pasėjo senelis avižas mėnesienoj". Po vaidinimo etnokultūros būrelis „Upelė" ir mokytoja V. Baltutienė visus pakvietė pasimokyti lietuvių liaudies šokių ir ratelių.

Pasilinksminę ir išlydėję svečius suskubome ruoštis šokių maratonui. Savanorės pagalbininkės Laura Vasiliauskaitė, Agnė Dubiskaitė bei aš šokinėjome per mokyklos langus, nešėme čiužinius, lakstėme po mokyklą be batų ir galiausiai sugulėme rusų kalbos kabinete pažiūrėti filmo. Pailsėjusios lėkėme namo, nes reikėjo pasiruošti bemiegei nakčiai ir šokių maratonui.

Ir štai ilgai laukta 20 val. vakaro. Susirinko keturios šokėjų poros, nusiteikusios kovai: Agnė Dubinskaitė ir Irma Dabrovalskytė, Laura Vasiliauskaitė ir Laura Bukauskaitė, Ugnė ir Urtė Tamošaitytės, Gabrielė Pavalytė ir Arūnė Pranarauskaitė. Pasitikrinome pulsus, prisisiuvome lapelius su numeriais ir ... laikas šokiams. Šokome 55 min. ir gavome 5 min. pertrauką, kuri baigės net sumirksėti nespėjus! Šiek tiek atsigavusios šokome toliau. Taip ir slinko tos valandos... Tačiau žiūrovai neliūdėjo! Per pertraukėles garsiai traukė karaoke dainas, šoko kartu su maratono dalyvėmis, patarinėjo, kaip šokti, kad laimėtumėme pirmas vietas.

Po 3 val. šokimo pirmosios iškrito Gabrielė su Arūne, tačiau nei viena neliūdėjo, nes gerai pailsėjusios šoko su kitomis draugėmis. Kad ir kaip bebuvo sunku, tačiau mes vis vien šokome, nei viena nenorėjome pasiduoti. Apie 2 val. nakties iškrito ir kita pora - sesės Urtė ir Ugnė. Joms koją pakišo bloga savijauta, todėl toliau šokti nebegalėjo.

O kaip su kitomis merginomis? Nei viena nenorėjo pasiduoti, tačiau susitarėme, kad po 30 min. šokimo prie aparatūros stovėjęs Lukas sustabdys muziką. Taip ir padarėme! Paskutiniąsias akimirkas šokome taip stipriai, kad prakaitas upeliais tekėjo. Žiūrovams buvo linksma, nes mes ne vien šokom, bet ir dainavom! Lukui išjungus muziką, paaiškinome, kad laimėjo draugystė, o prizus mokytojai, kaip norės, taip paskirs. Jie, žinoma, paskirstė taip, kad nuskriaustų nebuvo.

Po maratono visi susirinkome rusų kalbos kabinete, kur aptarėme mūsų ištvermę. Atsirado ir šmaikštuolių, kurie sakėsi esą nugalėtojai, nors visai nešoko! Štai taip linksmai pabuvome mokykloje per naktį.

Išvyka į Vilnių

Visiems žinoma, kaip sunku pavasarį sėdėti klasėse ir klausytis mokytojų aiškinimo. Todėl aštuntos ir devintos klasių mokiniai nusprendė mokytis istorijos neįprastoje klasėje. O kur geriausios istorijos pamokos? Žinoma, kad Lietuvos sostinėje. Taigi gegužės 16-os rytą sėdome į autobusiuką ir išdardėjome į Vilnių. Šį kartą visų mėgstamas prekybos centras nebuvo aplankytas – mes pasirinkome kitas vietas. Pirmiausia nuvykome į Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika. Pasigrožėję katedros vidumi, leidomės į paslaptingus rūsius. Gidė papasakojo apie bažnyčios istoriją, jos statytojus ir restauruotojus, sužinojome apie garsius žmones, palaidotus rūsiuose, apie tai, kokiais būdais mokslininkai ieško istorijos paslapčių. Net Vytauto Didžiojo ūgį sužinojome (ne toks jau ir „didysis" – 158 cm). Ekskursijai baigiantis, stovint prie Barboros Radvilaitės karsto, požemyje užgeso šviesa. Buvo šiek tiek baugu. Tačiau gidė greitai rado, kaip įjungti šviesą, ir mes gyvi ir sveiki išėjome iš požemių.

Džiaugdamiesi šilta saule pasivaikščiojome parke, apžiūrėjome Valdovų rūmus, paminklą Gediminui, užkopėme į pilies kalną (čia grožėjomės miesto panorama ir tikrinome grindinio patvarumą). Kai paskaudo kojos, o nuo saulės nebegelbėjo ledai, džiaugsmingai pravėrėme „Vichy" vandens parko duris. Va, čia tai malonumas – taškėmės, turškėmės 3 valandas. O paskui... paskui, kai nusiplovė žiemos rūpesčiai ir liko tik smagus nuovargis, pasukome namų link. Dabar lauksime auklėtojos pažadėtos išvykos rudenį.

Turistų išvyka į „Lokės pėdą“

Gražų gegužės 4-osios rytą Klausučių Stasio Santvaro pagrindinės mokyklos turizmo būrelio nariai ir vadovas Aidas Pavalkis vykome į nuotykių parką „Lokės pėda".

Važiavome labai linksmai. Net nepajutome, kaip greitai atvykome į nuotykių parką, esantį Jonavos rajone. Čia instruktoriai parodė, kaip elgtis su įranga, supažindino su taisyklėmis, kurių reikia laikytis medžiuose įrengtose kliūčių trasose. Pirmiausia visi išbandėme pačią lengviausią treniruočių trasą. Vėliau ėjome prie kitų, kurios vis labiau sudėtingėjo. Tik atvykusi į „Lokės pėdą" visko labai bijojau, bet praėjusi pusę trasų, baimę pamiršau. Mokytojo įkalbėta net pabandžiau, kaip man atrodė, pačią baisiausią trasą - skrydį per upelį.

Nuotykių parke taip buvo linksma, kad net nepastebėjome, kaip prabėgo trys valandos. Eidami link autobuso, pamatėme katapultą (graikiškas terminas, kuriuo vadinama bet kokia svaidymo mašina). Penki drąsiausieji berniukai išdrįso ją išbandyti. Visiems žiūrovams buvo labai juokinga, o išmestieji gavo daug adrenalino. Kupini įspūdžių atsisveikinome su instruktoriais ir išvykome namo.

Štai taip aktyviai ir nuotaikingai mes praleidome laisvalaikį nuotykių parke „Lokės pėda"!

Penktokų žygis į Belvederio dvarą

Balandžio trisdešimtąją 5 klasės mokiniai su auklėtoja Rimante Pavalkiene iškeliavo pėsčiomis į Belvederio dvarą. Smagu buvo keliauti. Diena pasitaikė graži, šilta, pavasariška.

Nuėję į Belvederio dvaro sodybą, pirmiausia apžiūrėjome Belvederio rūmus (taip šį pastatą vadina mūsų tėvai). Rūmai padarė įspūdį savo didingumu bei architektūra. Gaila, bet teko pripažinti, kad pastatas netekęs buvusios prabangos, apleistas ir griūvantis.

Po rūmų apžiūros dalyvavome viktorinoje apie Belvederio dvarą. Turėjome atsakyti į auklėtojos paruoštus klausimus. Sužinojome, kad Belvederio dvaras – XIX amžiaus romantizmo stiliaus dvaras, kad dvaro sodybai priklauso rūmai, svirnas, koplyčia – mauzoliejus ir parkas. Nuo šiol žinome, kodėl rūmai pavadinti Belvederio vardu (belvedere (it.) – „gražus vaizdas"), žinome, kiek į rūmus nuo kelio vedantys laiptai turi pakopų (tiek, kiek metai dienų).

Kol atsakinėjime į auklėtojos klausimus, įsidegė mūsų užkurtas lauželis. Tad nieko nelaukę puolėme kepti dešrelių ir toliau smagiai šnekučiavomės apie paslaptingą dvaro gyvenimą.

Po skanių, sočių pietų laukė žaidimas. Dvi mergaitės iš anksto buvo parengusios užduotis. Jos mus suskirstė į dvi grupes ir nurodė surasti ant medžių kamienų paslėptus skaičius. Nugalėjo greičiausiai visus nurodytus skaičius radusi komanda. Žaidimas labai pakėlė nuotaiką, dar ir prizais buvome apdovanoti.

Pažaidę susiruošėme keliauti namo. Kelionė neprailgo: šis žygis mums visiems buvo linksmas nuotykis.

Abipus lango

Balandžio mėnesį Klausučių Stasio Santvaro pagrindinė mokykla sulaukė svečių iš Vilkijos gimnazijos. Šios mokyklos mokiniai pristatė penktąją Vilkijos gimnazijos mokinių fotografijų parodą „Abipus lango“. Ja galime grožėtis savo mokyklos galerijoje. Džiugu, kad parodą pristatę fotografijos mokytojas Arūnas Zalanskas ir mokiniai Aurelija, Ričardas ir Lukas pasiūlė mūsų mokykloms susidraugauti ir pasidalinti idėjomis. Priėmėme svečius labai šiltai ir pažadėjome, kad aplankysime jų mokyklą, atsivešime dailės mokytojos Rimutės Mačiulytės darbų. Ilgai nelaukę, balandžio 24 d., išvykome į Vilkijos gimnaziją. Mokytoja savo tapytais paveikslais papuošė mokyklos koridorių. Po parodos atidarymo mokytojas A. Zalanskas palydėjo į miestelio muziejų, kurį susidomėję apžiūrėjome. Atėjo laikas skirtis, bet vieni kitiems prižadėjome, kad tai tikrai ne paskutinis kartas, kai mes susitinkame.

Klausučius vadavome nuo šiukšlių

Kiekvieną pavasarį mūsų mokyklos mokiniai ir mokytojai prisijungia prie akcijos „Darom": iš mokyklos pasklindame po visą gyvenvietę ir vaduojame ją nuo šiukšlių.

Šiemet tai įvyko balandžio dvidešimt devintąją. Susirinkę po pamokų pasiskirstėme, kur kas dirbs: 1 – 4 klasių mokiniai rinko šiukšles mokyklos stadione, aplink autobusų stotelę, gyvenvietės paplūdimyje ir gatvėse. 5 – 10 klasių mokiniai, kaip ir kasmet, švarino gyvenvietės parką. Šiukšlių surinkome tikrai daug. Kai sustatėme jų pririnktus maišus, susidarė didžiulė krūva.

Visi dirbome gerai nusiteikę, nes džiugu, kai tiesiog akyse mažėja šiukšlių, o aplinka gražėja. Be to, ir maišą nešti ne taip sunku, kai šalia bendraklasis ar mokytojas. Taip norėtųsi, kad tvarkymosi džiaugsmą patirtų ir tie, kurie šiukšlina, teršia mūsų gyvenvietę!

Ateities čempionai

Mokytojo Rimanto Slaviko paraginti mūsų mokyklos 3-8 kl. sportininkai pasiryžo dalyvauti Kėdainiuose jau trečią kartą vykdomame projekte ,,Ateities čempionai". Šio projekto ambasadoriai: dviratininkė S.Krupeckaitė, krepšininkė J.Štreimikytė - Virbickienė, bėgikė E.Balčiūnaitė, visiems gerai žinoma plaukikė R.Meilutytė ir disko metikas V.Alekna.

Būsimi jauniausieji čempionai (3-4 kl.) varžysis lengvojoje atletikoje. Jiems reikės bėgti 40 m., šokti į tolį iš vietos ir mesti kamuoliuką. Atrinkti stipriausius į mokyklos rinktinę buvo labai sunku. Per kontrolines treniruotes visi stengėsi pasirodyti kuo geriau. Po ilgų svarstymų buvo nuspręsta, kad į Kėdainius važiuos P.Čepauskaitė, J.Eimutis, T.Zuokas, T.Arlauskas, G.Pukelytė ir S.Ponkratjeva. Mažuosius varžyboms ruošia pradinių klasių mokytojas Rimvydas Baltutis.

O kuris berniukas ir mergaitė iš 5-6 kl. važiuos dviračiu 2 km, dar ir šiandieną neaišku. Vieni jau aktyviai treniruojasi, o kiti su tėvais remontuoja dviračius arba ruošiasi pirkti naujus. Dideliu noru dega ir lenktynėse laimėti žada penktokai M.Šimaliūnaitė, E.Užkuraitytė, R.Juškytė, B.Balčaitis, A.Žičkus bei šeštokai M.Arlauskas, I. ir T.Gudžiūnai bei G.Lošytė. Po intensyvių treniruočių, gegužės pradžioje, sužinosime, kurie yra greičiausi. Kaip ir visada bus daug nusivylusių, kad nepavyko, bet mokytojas Rimantas jiems pasakys, kad pasitreniravęs kitais metais gali būti greičiausias ir tada varžybose garsinsi mūsų mokyklą.

7-8 kl. dvi mergaitės baseine turi plaukti estafetę po 50 m. Baseino mokykloje ir arti neturim, tad mokytojas pasiūlė norinčioms vykti į treniruotes Lietuvos sporto universiteto baseine. Mergaitės varžyboms ruoš 3 kurso studentai ir universiteto dėstytoja biomedicinos mokslų daktarė, buvusi Lietuvos čempionė I.Zuozienė. Šiai rungčiai surasti mergaičių buvo ypač sunku, nes ne visos pakankamai gerai moka plaukti, kitos nesiryžta ir bijo tokio iššūkio. Kai kurioms šeimoms ir finansinės galimybės neleidžia to padaryti, nes kelionės išlaidas reikės apmokėti savo sąskaita. Šiam išbandymui ryžosi septintokė G.Vismantaitė ir aštuntokė R.Gudėnaitė. Mokytojas pasakoja, kad pirmoji treniruotė, įvykusi balandžio 16 d., studentus ir dėstytoją nustebino geru mergaičių fiziniu pasirengimu ir sąžiningu užduočių atlikimu bei užsispyrimu. Gabija varžybose plauks krūtine, o Rugilė nugara. Gabija sako, kad plaukimas labai įdomi sporto šaka ir ateityje norėtų save išbandyti kaip plaukikė, nors šiuo metu geriausių rezultatų yra pasiekusi sunkiojoje atletikoje. Rugilė džiaugiasi, kad išmokusi gerai plaukti vasaros metu saugiai jausis vandenyje ir galės kitus pamokyti įvairių plaukimo būdų.

Aštuntos klasės berniukai rungtyniaus krepšinio aikštelėje žaisdami 3x3. Jau ne naujokai aikštelėje V.Zilinkus, R.Jankūnas, R.Veverskis, D.Tamuliūnas ir E.Bartusevičius. Jie šiemet rajono pirmenybėse žaisdami su kitų mokyklų dešimtokais užėmė III-ąją vietą. Sėkmę Kėdainiuose lems ištraukti burtai su kokio stiprumo komanda pradės varžybas.

Šios varžybos - tai didelis išbandymas mūsų mokyklos mokiniams ir komandas ruošiantiems mokytojams.

Svečiuose pas Kiškienę

Gražų ir saulėtą balandžio 19 d. rytą į Klausučių Stasio Santvaro pagrindinę mokyklą atvyko svečiai iš Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos etninės kultūros būrelis ,,Veliuonėlė" (vad. Daiva Jurevičienė) bei Seredžiaus Stasio Šimkaus pagrindinės mokyklos etninės kultūros būrelis ,,Dubysėlė" (vad. Dalė Vasiliauskienė). Juos jau mokyklos kieme pasitiko Kiškienė, kuri pakvietė į ,,miško aikštelę". Ten svečių laukė mažieji mokyklos etninės kultūros būrelio ,,Upelė" vaikučiai. Jie žaidė, šoko, grojo ir dainavo. Svečiai taip pat atvyko su puikiomis lauktuvėmis, ne tik pilnomis pintinėmis vaišių, bet ir trankiu šokiu bei linksmomis dainelėmis. Kiškienė labai džiaugėsi vaikučių programėlėmis, tačiau ji dar pakvietė vaikučius dalyvauti linksmame žinių konkurse. Dalyviai minė mįsles, sakė greitakalbes, skaičiuotes. O vėliau visi kartu šoko lietuvių liaudies šokius, žaidė žaidimus.
Kiškienė nuoširdžiai padėkojo šventės dalyviams už tradicijų puoselėjimą, papročių išsaugojimą ir pakvietė dar ne kartą apsilankyti jos ,,miškelyje".

Į mokyklą užsuko Kiškis ir Velykų bobutė

Balandžio 5-ą dieną, po pirmos pamokos, septintos klasės mokiniai visus pakvietė į Atvelykio šventę. 5-10 klasių mokinių laukė kiškutis ir Velykų bobutė, kurie pasveikino susirinkusius su pavasarine švente, pakvietė pažaisti žaidimų ir parungtyniauti.

Pirmiausia visiems teko minti mįsles, vėliau dvi komandos ieškojo paslėpto prizo, greituoliai varžėsi kiaušinių nešimo šaukštu rungtyje, Linksma buvo ir plunksnos metimo varžybose. Vieni plunksną mėtė, kiti – pūtė, tačiau prizais apdovanoti tik sąžiningiausi. Žiūrovams labai patiko šokinėjantys kiškučiais – pasirodo, šokinėti surištomis kojomis nėra lengva.

Kaip šventė be margučių? Buvo išrinkti gražiausiai numarginti kiaušiniai, apdovanoti jų šeimininkai. Pirmoji vieta teko Rimantės Juškytės margučiui. Smagiai prisijuokę, pažaidę į pamokas grįžome žvalūs ir su viltimi, kad, pagaliau, pavasaris sugrįš.

Teatras mokė bendrauti ir išdykauti

„Šauniausias teatras –mokykla“ – šiais žodžiais prasidėjo šventė, skirta Tarptautinei teatro dienai paminėti. Jos tikslas – išbandyti, kaip mūsų mokyklos bendruomenės nariai moka palaikyti vienas kitą, drauge suktis iš įvairių situacijų, pasidžiaugti vienas kito išradingumu. Viskas prasidėjo, kai prieš mėnesį trys dramos būrelio nariai – Robertas, Irma ir Gabija – pradėjo burti savo komandas. Vyko tikros varžybos, kam pavyks prisivilioti „geresnių aktorių“. Pagaliau, komandos susibūrė, parengė prisistatymus ir nusiteikė džiugiai šventei. Susirinkusius pasveikino dvi teatro mūzos, atvykusios iš antikinės Graikijos. Jos ne tik įkvėpė aktorius, bet ir skirstė užduotis ir net sužaliavusių svogūnų dalino. Užduočių būta įvairių: prisistatymas, dainos inscenizavimas, pantomima, teoriniai klausimai apie teatrą. Galiausiai, kai užduotys jau lyg ir išseko, buvo paskelbta naujų aktorių atranka. Va, tada ir prasidėjo: kas saule sužibėjo, kas paukšteliu čireno, kas šuniuku lojo. Visi naujai iškepti aktoriai suvaidino pasaką apie ropę. Spektaklis suteikė daug džiaugsmo žiūrovams, nesitikėjusiems, kad mokytojai yra tokie puikūs aktoriai. Ačiū mokytojoms, sutikusioms padėti komandoms, visiems dalyvavusiems ir gera nuotaika besidalinusiems. Neilga, bet linksma šventė tapo puikia atostogų pradžia.