Pamokų laikas

  1.  0830 – 0915
  2. 0925 – 1010
  3. 1020 – 1105
  4. 1125 – 1210
  5. 1230 – 1315
  6. 1325 – 1410
  7. 1415 – 1500

Saugus elgesys vandenyje

 

saugus elgesys vandenyje

Atvira jaunimo erdvė

 

atvira jaunimo erdve

Saugesnio interneto savaitė

 

kam to reikia

S.Santvaro stipendija

LF logo

Laikraštis "Upelė"

Sportas

 

sportas mokykloje

Mano dienynas

 

paveiksliukas3

Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema

 

banerislt

Klausučių mokyklos bendruomenės centras siekia spręsti jaunimo problemas

Liepos mėnesį Klausučių mokyklos bendruomenės centras, vykdydamas projektą „Jaunimas – visuomenės ateitis", organizavo futbolo turnyrą „Aš taip noriu". Turnyre dalyvavo 4 komandos iš Klausučių, Seredžiaus ir Vilkijos. Jaunuoliai turėjo galimybę aktyviai ir turiningai praleisti laisvalaikį, patobulinti žaidimo įgūdžius bei sustiprinti tarpusavio ryšius. Projekto lėšomis buvo nupirktos naujos aprangos ir atnaujintas futbolo treniruočių inventorius.

Bendruomenės centras metų pradžioje teikė paraišką Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotam Jaunimo iniciatyvų projektų 2017 metais konkursui ir sulaukė pritarimo bei finansavimo. Projekto partneris – Jurbarko rajono savivaldybė. Projektu siekiama spręsti 14-29 metų amžiaus jaunimo, gyvenančio kaime, problemas, didinti jaunuolių aktyvumą, skatinti verslumą, socialinę įtrauktį, saviraišką kultūrinėje ir meninėje veikloje, ugdyti socialinius bei sveikos gyvensenos įgūdžius. Į projekto įgyvendinimą siekiama įtraukti kuo daugiau jaunų žmonių, turinčių mažiau galimybių. Viena iš projekto „Jaunimas – visuomenės ateitis" veiklų buvo futbolo turnyro organizavimas. Taip pat bus organizuojama edukacinė stovykla „Tu ir Aš", apjungianti paskaitų ciklą, dailės terapijos užsiėmimus ir kitas veiklas, išvyka į nuotykių parką „Lokės pėda" ir spektaklio „Stebuklas. Pagalba iš dangaus" kūrybinės dirbtuvės. Šmaikštus spektaklis apie jauno žmogaus problemas (nenorą mokytis, žalingus įpročius ir sudėtingus santykius su tėvais) vėliau bus pristatytas Klausučių mokyklos ir gyvenvietės bendruomenėms.

Ekskursija į Kauną

Saulėtą rugsėjo 22 –osios rytą mes, 8 klasės mokinai ir jų naujoji auklėtoja Kristina Laurinaitė, vykome į Kauną. Visų nuotaika buvo puiki: nereikėjo eiti į pamokas, norėjome turiningai praleisti laiką, patirti naujų įspūdžių.

Pirmoji kelionės stotelė - Lietuvos Sporto muziejus. Muziejaus direktorius P.Majauskas papasakojo apie sporto istoriją Lietuvoje, peržiūrėjome edukacinį filmą, dairėmės tarp gausybės eksponatų. Ypač mus sudomino boksininko A.Šociko apdovanojimai ir jo sportinis inventorius, mes net išbandėme bokso pirštines bokso ringe. Buvo puikus reginys.

P.Majauskas labai įdomiai papasakojo ir apie Lietuvos cirko pradininkus. Sužinojome, kad lig šiol yra keletas nepakartotų cirko numerių, kuriuos atliko lietuvis A.Pipiras.

Toliau keliavome į batutų parką „Jump Space". Aktyviai ir linksmai praleidome laisvalaikį batutų ,,pasaulyje''.

Kelionės pabaigoje užsukome į „Akropolį" , kur skaniai papietavome.

Grįžome namo linksmi ir kupini įspūdžių. Tikimės, kad mūsų laukia dar ne viena tokia puiki kelionė.

Paminėta Europos kalbų diena

Spalio 26 dieną mokykloje, kaip ir visoje Europoje, minėta Europos kalbų diena. Šiais metais pasirinkta Babelio bokšto tema. 5-10 klasių mokiniai, atnešę į bokšto statybas skirtingų kalbų plytas, įrodė, jog bokštą galima statyti ir kalbantis ne viena kalba.

Rugsėjo 1-oji

Mokslo žinių šventė


rugsejis

Nuskambėjo paskutinis skambutis 2017

Baigėsi mokslo metai, nuskambėjo paskutinis skambutis mūsų mokyklos dešimtokams. Daugiausia padėkos raštų ir apdovanojmų gavo 10 klasės mokinė Toma Klusaitė. Ji garsino mokyklos vardą dalyvaudama ir laimėdama prizines vietas rajoninėse olimpiadose, respublikiniuose konkursuose. Svarbiausia dovana Tomai - paskirta Algimanto Andriaus Santvaro fondo stipendija. Taip pat padėkos raštai už įvairius nuopelnus buvo įteikti Gintare Lošytei, Ignui Gudžiūnui, Tadui Gudžiūnui ir kitiems mokyklos mokiniams.

Paskutinio skambučio šventę organizavo 9 klasės mokiniai. Šventės metu dainavo ir šoko mūsų mokyklos mokiniai, kuriuos paruošė Klausučių kultūros centro darbuotojos Regina Bakutienė ir Laura Jaraitė. Atsisveikindami dešimtokai pašoko valsą, perskaitė testamentą ir įteikė gražią dovaną mokyklai - pačių sukaltą suoliuką.

Linkime visiems gražios, šiltos ir turiningos vasaros!

Pradinukai atsisveikino su ketvirtokas

Gegužės 31 dieną pradinėse klasėse buvo girdėti neįprastas šurmulys - juk tai paskutinė mokslo metų diena. Dešimtą valandą pirmokai palydėjo ketvirtokus į aktų salę. Jauniausieji savo programoje "Mes pažįstam raideles ir paskaitom knygeles" pasidžiaugė savo žiniomis, kurių įgijo per pirmus mokslo metus, išsakė linkėjimus ketvirtokams, padovanojo pačių pagamintus drugelius, simbolizuojančius lengvą skrydį į tolimesnę mokslo šalį.

Ketvirtokai tarė atsisveikinimo žodį pradinių klasių draugams ir pirmosioms mokytojoms. Mokytojos Jolita ir Vitalija bei dramos būrelio vadovė Laima ketvirtokams įteikė atminimo dovanėles. Direktorius ir pavaduotoja pagyrimo raštais apdovanojo pradinių ir penktos klasių mokslo pirmūnus. Po šventės visi grįžo į klases vaišintis pyragu ir aptarti vasaros planų.

Paminėtas Stasio Santvaro 115-asis jubiliejus

Klausučių Stasio Santvaro pagrindinėje mokykloje gegužės 25 dieną paminėtas poeto, publicisto, dramaturgo, operos solisto Stasio Santvaro 115-ass gimtadienis. Į renginį sugužėjo daug svečių, kuriems brangus šio žmogaus atminimas. Mokyklos bendruomenės dėka poeto tėviškėje, Rūstekonių kaime, pastatytas paminklinis akmuo. Čia susirinkusius sveikino mokyklos direktorius Michailas Astašenkovas, Seredžiaus seniūnijos seniūnė Rimantė Pavalkienė, Kauno nacionalinio dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas, skambėjo kanklės, graudino smuiko melodija.

Sugužėjusius į mokyklą svečius paukštelių čiulbėjimu pasveikino etnokultūros būrelis „Upelė", S. Santvaro „Vabalėlio" eilėmis prakalbo darželio auklėtinė Karolina Arlauskaitė. Skambėjo F. Šopeno muzika, atliekama pirmos klasės mokinės Elingos Stigaitės, dramos būrelio literatūrinė kompozicija jaudino susirinkusius, pasakojo neramios poeto širdies istoriją. Mokytoja Aldona Danilevčiūtė pristatė Stasio Santvaro dramaturgiją, veiklą teatre. Mokyklos svečiai - Šakių rajono Slavikų pagrindinės mokyklos mokiniai, vadovaujami Galinos Sniečkuvienės, parodė spektaklį „Pavojingas posūkis", o mokyklos dramos būrelis pakvietė į R. Skučaitės pjesės „Viens du trys" pasaulį. S. Santvaro brolijos nariai: Egidijus Stancikas, poetas rašytojas Robertas Keturakis, buvusi Kauno viešosios bibliotekos darbuotoja Dainuolė Kazlauskenė, dalijosi atsiminimais apie šviesią poeto asmenybę, dramatiškus gyvenimo posūkius. Po renginio svečiai neskubėjo iš mokyklos, grožėjosi mokyklos galerijoje esančia paroda, lankėsi mokyklos literatūros muziejuje, dalijosi įspūdžiais. Gražų renginį finansiškai parėmė Jurbarko rajono savivaldybė.

Dešimtokų ekskursija

Balandžio 26 dieną dešimtokai vyko į ekskursiją Kaune. Pirma stotelė buvo VDU Kauno botanikos sodas. Čia apsilankėme NSO laboratorijoje ir dalyvavome edukaciniame užsiėmime tema „Genetinės informacijos kodas – DNR". Jo metu išskyrėme DNR iš apelsinų sulčių ir atlikome labai įdomų bandymą dar įdomesniu pavadinimu – „Drambio dantų pasta". Vėliau vaikščiojome po patį botanikos sodą, žvalgėmės bananų (deja, dar neprinokę), apžiūrinėjome egzotiškus augalus ir pražydusias tulpes bei narcizus.

Kita stotelė turėjo būti pabėgimo kambariai „Atrakink", tačiau, didžiam mūsų nusivylimui, atvažiavus paaiškėjo, jog durų mums atrakinti niekas nenori, tad (po ilgų ginčų) nusprendėme apsilankyti zoologijos sode. Niūroką dieną dalis gyvūnų snūduriavo savo aptvaruose (visai kaip dešimtokai per pamokas), tačiau vis dėlto mums pavyko susipažinti su ruoniu, ožkomis, liūtais, snieginiais leopardais, zebrais, vilkais, lapėmis, meškėnais ir dar kitokiais gyvūnėliais, kurių pavadinimus sunku prisiminti. Ypač draugiškas buvo vienas zoologijos sodo kapucinas, kuris lankstėsi prieš mus kaip teatro artistas. O štai kitoms beždžionėlėms labiau rūpėjo sausainiai. Labai norėjome pamatyti žirafas, tačiau jos taip pat ilsėjosi.

Susipažinę su augalijos ir gyvūnijos pasauliu vėl bandėme patekti į pabėgimo kambarius. Laimei, šį kartą durys buvo atrakintos. Pasirinkome teminį Bukanieriaus kambarį. Tikslas buvo naudojantis užuominomis kuo greičiau ištrūkti iš užrakintos nedraugiškai nusiteikusių piratų kajutės. Pasitelkę savo didžius mąstymo ir vertimo aukštyn kojom sugebėjimus greitai atradome raktą nuo stebuklingos spintos, kuriai atsivėrus patekome į kitą kambarį. Čia užtrukome gerokai ilgiau, nes užuominos buvo puikiai paslėptos. Galiausiai, po 45 įnirtingo ieškojimo ir kuitimo minučių, radome raktą, kuris buvo mūsų „išsigelbėjimas", ir išdidžiai išėjome, palikdami piratams tvarkyti nusiaubtą ir apverstą kajutę.

Ekskursiją tradiciškai užbaigėmė „Akropolyje", nes juk nusilpusiems pabėgėliams iš piratų laivo reikia gerai pavalgyti, ar ne? Puikius įspūdžius parsivežėme į Klausučius.

Stasiui Santvarui 115 metų

Šių metų gegužės 25 dieną Klausučių Stasio Santvaro pagrindinėje mokykloje švęsime Stasio Santvaro 115 metų jubiliejų. Šventė prasidės 10 valandą Rūstekonių kaime, poeto gimtinėje, kur bus atidengtas paminklinis akmuo. 11 valandą mokykloje prasidės jubiliejui skirtas renginys „Stasys Santvaras ir teatras“. Maloniai kviečiame apsilankyti!

„Tu esi amžinas, kaip amžina saulė, o lietuviškasis žodi!“

S. Santvaras

santvarasPer patį pavasario žydėjimą 1902 metų gegužės 27 dieną Rūstekonių kaime, Seredžiaus valsčiuje, gimė žymus mūsų krašto žmogus Stasys Santvaras (Zaleckis) – poetas, publicistas, dramaturgas, lietuviškų operų libretų autorius, operos solistas.

Iš vaikystės Stasys įsiminė pasakojimus apie gimtojo krašto senovę, žavėjosi įspūdingu panemunių peizažu, pamilo gimtąją kalbą ir lietuviškas dainas. Iš savo motinos sūnus paveldėjo gražų balsą, muzikinę klausą ir melodingo žodžio pomėgį.

Baigęs Seredžiaus dviklasę pradinę mokyklą, būsimasis rašytojas toliau mokėsi Vilniaus „Ryto“, Kauno „Saulės“ ir „Aušros“ gimnazijose. Besimokydamas labai pamėgo Maironio eilėraščius ir daugybę jų mokėjo atmintinai. Pats taip pat ėmė eiliuoti.

Pirmieji Stasio Santvaro eilėraščiai išspausdinti 1921 m. dienraštyje „Lietuva“. Pirmasis eilėraščių rinkinys „Saulėtekio maldos“ išleistas 1924 m. Ankstyviesiems eilėraščiams būdingi simbolizmo bruožai. Simbolizmo dvasia jaučiama ir ankstyvosiose dramose „Saulytė“ (1923) ir „Minių mylimoji“ (1926). Tradicinę buitinę dramą primena pjesė „Žvejai“, pastatyta režisieriaus Boriso Dauguviečio 1926 m. Kauno valstybės teatre.

Turėdamas gražų balsą, Santvaras ryžtasi tapti dainininku profesionalu. 1926 m. įstoja į Klaipėdos konservatoriją. 1927-1932 m. dainavimo meno mokosi Milane, ten taip pat lanko italų kalbos ir literatūros paskaitas.

Nuo 1932 m. rudens Stasys Santvaras – Kauno operos teatro artistas. Dainuoja tenoro arijas „Gražinos“, „Radvilos Perkūno“, „Boriso Godunovo“, „Demono“, „Otelo“, „Lakmė“ spektakliuose. Jam taip pat tenka atnaujinti operų literatūrinius tekstus ir versti statomų operų libretus. Artimesnė pažintis su muzika buvo Stasiui Santvarui „palaiminga būties dovana“.

Muzikalumo paieškos veikė ir poetinę kūrybą. Naujuose eilėraščių rinkiniuose „Pakalnių debesys“ (1936) ir „Giesmės apie saulę ir sielą“ (1939) atsirado romanso ir noktiurno tipo kūrinių. Santvaras artėjo į neoromantikų pozicijas – jų dainingą ir plastišką formą, jų graudų kalbėjimą apie gimtąją žemę ir Europos saulėlydį.

Istorinių sukrėtimų metu drama Santvarui atrodė tinkamiausias žanras išreikšti gėrio ir blogio kovą pasaulyje. Karo metais jis parašė dramas „Kaimynai“ (1942), „Moterų santarvė“ (1943). Rašytojas ieškojo sujauktame pasaulyje idealaus prado.

Baigiantis karui 1944 m. liepos mėn. Stasys Santvaras su šeima nutarė pasitraukti iš Lietuvos ir, deja, daugiau į ją nesugrįžo. Pirmiausia šeima išvyko į bombarduojamą Vokietiją, o 1949 m. – į JAV, Bostono miestą. Svetimose šalyse S. Santvaras išleido šiuos eilėraščių rinkinius: „Laivai palaužtom burėm“ (1945), „Atidari langai“ (1959), „Aukos taurė“ (1962), „Dainos ir sapnai“ (1977), „Rubajatai“ (1978), „Buvimo pėdsakai“ (1987), „Saulėlydžio sonetai“ (1990). Poezijos prasmė – teigti gerumą ir grožį ištobulinta eilių kalba. Poetas liko ištikimas savo jaunystės estetiniams idealams.

Stasys Santvaras visą laiką buvo lietuviškos veiklos centre: dirbo šeštadieninėje mokykloje, rengė kultūrinius subatvakarius, vertė ir kūrė libretus lietuviškos operos Čikagoje spektakliams, vaidino. Dalyvavo didžiajame egzodo kultūriniame žygdarbyje – „Lietuvių enciklopedijos“ leidyboje. Buvo lietuvių tautininkų sąjungos narys, tautininkų laikraštyje „Dirva“ skelbė straipsnius apie žymius lietuvių kompozitorius, aktorius, rašytojus...

Stasys Santvaras įdėmiai sekė ir okupuotos Lietuvos literatūrinį gyvenimą, stengėsi palaikyti ryšius su žmonėmis iš Lietuvos. 1977 m. sutiko spausdinti savo eilėraščius „Poezijos pavasaryje“. 1984 m. Vilniuje buvo išleista Stasio Santvaro eilėraščių rinktinė „Lyrika“.

Stasys Santvaras džiugiai sveikino atgautą Lietuvos nepriklausomybę, bet sugrįžti į laisvą Lietuvą jau nebegalėjo. Mirė 1991 metų balandžio 12 dieną.