Gegužinė ir šokiai per naktį

Informacija

Parašyta 2013 gegužės 17, Penktadienis 21:05

Atnaujinta: 2013 birželio 04, Antradienis 21:04

Paskelbta: 2013 gegužės 17, Penktadienis 21:05

Autorius 7 klasės mokinė Irma Dabrovalskytė

Gegužė papuošė obelų žiedais Klausučius. Kai aplink gražu, norisi džiaugtis gyvenimu, šokti ir dainuoti. Todėl mūsų mokykloje gegužės 17 dieną vyko ne pamokos, o linksma gegužinė. Pirmiausia, susirinkę mokyklos kieme, susėdę ant žolės, stebėjome Vilkijos gimnazijos mokinių spektaklį „Pasėjo senelis avižas mėnesienoj". Po vaidinimo etnokultūros būrelis „Upelė" ir mokytoja V. Baltutienė visus pakvietė pasimokyti lietuvių liaudies šokių ir ratelių.

Pasilinksminę ir išlydėję svečius suskubome ruoštis šokių maratonui. Savanorės pagalbininkės Laura Vasiliauskaitė, Agnė Dubiskaitė bei aš šokinėjome per mokyklos langus, nešėme čiužinius, lakstėme po mokyklą be batų ir galiausiai sugulėme rusų kalbos kabinete pažiūrėti filmo. Pailsėjusios lėkėme namo, nes reikėjo pasiruošti bemiegei nakčiai ir šokių maratonui.

Ir štai ilgai laukta 20 val. vakaro. Susirinko keturios šokėjų poros, nusiteikusios kovai: Agnė Dubinskaitė ir Irma Dabrovalskytė, Laura Vasiliauskaitė ir Laura Bukauskaitė, Ugnė ir Urtė Tamošaitytės, Gabrielė Pavalytė ir Arūnė Pranarauskaitė. Pasitikrinome pulsus, prisisiuvome lapelius su numeriais ir ... laikas šokiams. Šokome 55 min. ir gavome 5 min. pertrauką, kuri baigės net sumirksėti nespėjus! Šiek tiek atsigavusios šokome toliau. Taip ir slinko tos valandos... Tačiau žiūrovai neliūdėjo! Per pertraukėles garsiai traukė karaoke dainas, šoko kartu su maratono dalyvėmis, patarinėjo, kaip šokti, kad laimėtumėme pirmas vietas.

Po 3 val. šokimo pirmosios iškrito Gabrielė su Arūne, tačiau nei viena neliūdėjo, nes gerai pailsėjusios šoko su kitomis draugėmis. Kad ir kaip bebuvo sunku, tačiau mes vis vien šokome, nei viena nenorėjome pasiduoti. Apie 2 val. nakties iškrito ir kita pora - sesės Urtė ir Ugnė. Joms koją pakišo bloga savijauta, todėl toliau šokti nebegalėjo.

O kaip su kitomis merginomis? Nei viena nenorėjo pasiduoti, tačiau susitarėme, kad po 30 min. šokimo prie aparatūros stovėjęs Lukas sustabdys muziką. Taip ir padarėme! Paskutiniąsias akimirkas šokome taip stipriai, kad prakaitas upeliais tekėjo. Žiūrovams buvo linksma, nes mes ne vien šokom, bet ir dainavom! Lukui išjungus muziką, paaiškinome, kad laimėjo draugystė, o prizus mokytojai, kaip norės, taip paskirs. Jie, žinoma, paskirstė taip, kad nuskriaustų nebuvo.

Po maratono visi susirinkome rusų kalbos kabinete, kur aptarėme mūsų ištvermę. Atsirado ir šmaikštuolių, kurie sakėsi esą nugalėtojai, nors visai nešoko! Štai taip linksmai pabuvome mokykloje per naktį.