Išvyka į Vilnių

Visiems žinoma, kaip sunku pavasarį sėdėti klasėse ir klausytis mokytojų aiškinimo. Todėl aštuntos ir devintos klasių mokiniai nusprendė mokytis istorijos neįprastoje klasėje. O kur geriausios istorijos pamokos? Žinoma, kad Lietuvos sostinėje. Taigi gegužės 16-os rytą sėdome į autobusiuką ir išdardėjome į Vilnių. Šį kartą visų mėgstamas prekybos centras nebuvo aplankytas – mes pasirinkome kitas vietas. Pirmiausia nuvykome į Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika. Pasigrožėję katedros vidumi, leidomės į paslaptingus rūsius. Gidė papasakojo apie bažnyčios istoriją, jos statytojus ir restauruotojus, sužinojome apie garsius žmones, palaidotus rūsiuose, apie tai, kokiais būdais mokslininkai ieško istorijos paslapčių. Net Vytauto Didžiojo ūgį sužinojome (ne toks jau ir „didysis" – 158 cm). Ekskursijai baigiantis, stovint prie Barboros Radvilaitės karsto, požemyje užgeso šviesa. Buvo šiek tiek baugu. Tačiau gidė greitai rado, kaip įjungti šviesą, ir mes gyvi ir sveiki išėjome iš požemių.

Džiaugdamiesi šilta saule pasivaikščiojome parke, apžiūrėjome Valdovų rūmus, paminklą Gediminui, užkopėme į pilies kalną (čia grožėjomės miesto panorama ir tikrinome grindinio patvarumą). Kai paskaudo kojos, o nuo saulės nebegelbėjo ledai, džiaugsmingai pravėrėme „Vichy" vandens parko duris. Va, čia tai malonumas – taškėmės, turškėmės 3 valandas. O paskui... paskui, kai nusiplovė žiemos rūpesčiai ir liko tik smagus nuovargis, pasukome namų link. Dabar lauksime auklėtojos pažadėtos išvykos rudenį.